Pirmųjų naujojo darbo savaičių kulminacija – ministro Gabrieliaus Landsbergio vizitas Japonijoje. Nors prieš pat vizitą Japonijos užsienio reikalų ministras Haysahi susirgo korona, vizitas vis tiek įvyko. G. Landsbergis susitiko su viceministre T. Suzuki ir kancleriu Matsuno, o taip pat su daug įvairiausių verslo įmonių ir asociacijų.
Man asmeniškai tai buvo darbo su nauja komanda išbandymas, ir galiu pasakyti, kad tikrai didžiuojuosi puikiais ambasadoje dirbančiais žmonėmis. Tuo pačiu man tai buvo ir proga tiesiogiai susidurti su mūsų šalies užsienio politika. Esu sužavėtas mūsų ministru, kuris nepaisant didelių nuotolių, skrydžių ir laiko skirtumų, sugebėjo išlaikyti neblėstančią energiją, tikėjimą, ir kas kartą puikiai prisitaikyti prie auditorijos, adaptuodamas jai žinutę. Tokie pavyzdžiai, pripažinsiu, įkvepia.
Nors įvairiuose dvišaliuose susitikimuose vertėjauju jau dešimtmečius, prisipažinsiu, nesu matęs tokių šiltų ir draugiškų susitikimų, kaip šį kartą. Svarbiausias tikslas buvo pasiektas – Japonija nori kurti strateginę partnerystę su Lietuva, ir nuo šiol turėsime vis daugiau bendradarbiavimo spręsdami tarptautinius klausimus. O iššūkių, kurie liečia mus visus, – ypač daug. Rusijos invazija į Ukrainą, gręsianti pasaulinė maisti krizė, laukiantis Ukrainos atstatymas, besiplečianti Kinijos įtaka nuo Afrikos iki Ramiojo vandenyno.
Šiuo metu, kuomet autoritariniai režimai, tokie kaip Rusija, Kinija ar Šiaurės Korėja stiprina sąjungą, bandydami kurti naują pasaulio tvarką, demokratinis pasaulis kaip niekada turi kurti sąjungas, kad išlaikytų laisvės, demokratijos, taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos principus. Iš istorijos pernelyg gerai žinome, kas gali įvykti, jeigu nuolaidžiausime diktatoriams. Ir tikiu, kad mums pavyks atsilaikyti.
