Tėvynė pašaukė į misiją.
Kai pernai metų rugsėjį mane ištiko skambutis iš Užsienio reikalų ministerijos, supratau, kad gyvenimas dar gali mane nustebinti. Procedūra buvo ilga ir užtruko septynis mėnesius, o dar sunkiau buvo tai, kad visu tuo metu negalėjau dalintis šia naujiena su aplinkiniais. Tik tyliai ruoštis.
Ilgai svarsčiau, ar esu vertas šios garbės. Tačiau priimu tai kaip misiją ir džiaugiuosi, galėdamas Tėvynei atiduoti per gyvenimą sukauptą patirtį ir gebėjimus, tarnaudamas toje srityje, kurią geriausiai pažįstu. Dėkoju visiems, su kuriais kartu ėjome šį kelią. Džiaugsiuosi, jeigu galėsime išlikti draugais ir dirbti toliau.
