Korėjietiškai lietuviški susitikimai Kaune.
Labai miela sutikti seną draugą Džinsoką iš Pietų Korėjos, viešintį tarptautiniame vertėjų seminare. Su juo ilgą laiką dirbome vystydami koreanistiką Kaune. Buvo smagu išgirsti, kad Džinsokas ir toliau aktyviai plėtoja baltistiką Korėjoje, o šiuo metu į korėjiečių kalbą verčia J. Meką ir netrukus ketina imtis „Sibiro haiku”!
Mano svarbesnieji vertimai žodžiu:
2019 spalis Lietuvos Prezidento G. Nausėdos vizito į Japoniją (Imperatoriaus inauguracijos ceremonija) metu;
2018 rugsėjis Lietuvos Ministro Pirmininko S. Skvernelio vizito į Japoniją metu;
2018 m. sausis Japonijos Ministro Pirmininko Sh. Abe vizito į Lietuvą metu;
2007 rugsėjis Japonijos ekonominės misijos vizito Lietuvoje metu (oficialūs susitikimai su LR Prezidentu V.Adamkumi, LR Ministru Pirmininku Kirkilu).
2007 gegužė Jų Didenybių Japonijos Imperatoriškosios poros vizito Lietuvoje metu (oficialus Imperatoriškosios poros vertėjas).
2006 liepa Japonijos-Lietuvos draugystės asociacijos oficialių susitikimų (su LR Prezidentu V. Adamkumi, Seimo pirmininku V. Muntianu, Užsienio reikalų valstybės sekretoriumi A. Rimkūnu, Ūkio valstybės sekretoriumi G. Miškiniu, Kauno miesto tarybos nariais ir kt.) metu.
2006 gegužė Japonijos Užsienio reikalų ministro T. Aso oficialių susitikimų (su LR Ministru Pirmininku A.Brazausku, Kauno miesto meru A.Garbaravičiumi) metu, spaudos konferencijose.
2005 rugpjūtis Prof. V. Landsbergio kultūrinės programos Tokijuje metu;
2005 liepa LR Ministro pirmininko A. Brazausko oficialių susitikimų (su Japonijos premjeru J. Koizumi, Parlamento pirmininke Ch. Ogi, ekonominėm organizacijom Keidanren, JETRO, NHK ir kt.) metu;
2005 gegužė LR aplinkos ministro A.Kundroto vizito Tokijuje metu;
2003 vasaris Lietuvos nepriklausomybės minėjimo renginio vedėjas Imperial viešbutyje Tokijuje (organizatorius - LR ambasada Japonijoje);
2002 ruduo „Doros“ teatro trupėje Tokijuje (mėnesio trukmės seminaras, vedamas režisieriaus I. Jonyno);
Antroji mano kelionių knyga, 2018 metais pasirodžiusi „Raudonas ir žalias. TAIVANAS“ pirmą kartą pristato lietuviams mažai pažįstamą šalį. Tik nemaišykite su Tailandu.
Taivanas man − antroji Azijos šalis, kurią pamilau. Pamilau ramius ir kartu pietietiškai jautrius žmones, gamtos vaizdus, gyvenimo būdą, miestų šurmulį ir sudėtingą istoriją bei tapatybę. Knygoje dalinuosi istorijomis, kurios gimė kelionių po Taivaną metu ir kviečiu į smagią kelionę po didžiuosius šalies miestus, istorines vietoves, aborigenų kaimus. Tarp knygos skyrių įterpiu savo lyriškas miniatiūras, kuriomis vedžioju skaitytoją po kinų filosofo Džuangdzi (Zhuangzi) tekstus ir man asmeniškai be galo savą IV a. Kinijos civilizacijos epochą.
Taivanas - graži šalis, kurios krantus skalauja jūros, kraštovaizdį puošia paplūdimiai, raižytų kalnų grandinės, džiunglės ir nacionaliniai parkai. Šalis nusagstyta šimtmečius menančiomis šventyklėlėmis, muziejais ir įspūdingo grožio ežerais. Knygoje rasite praktiškų patarimų keliaujantiems į Taivaną, susipažinsite su saugomais istoriniais paminklais, šventėmis, maisto kultūra bei svarbiausiomis lankytinomis vietomis.
Antroji mano kelionių knyga apie Japoniją, išleista 2021 m., pristato šios šalies kultūros ir gamtos paveldą.
Skirtingai nei Japonijos spalvos ir skoniai, ši knyga neturi daug asmeninių istorijų. Ji daugiau kelionių vadovas, kviečiantis aplankyti septynis skirtingus šalies regionus. Japonijos kultūros, istorijos, meno bruožus stengiuosi atskleisti vesdamas skaitytojus po magiškas šventyklas, sodus, pilis, kalnuose slypinčius kaimelius, įspūdingus didmiesčius, stotis ir net… šurmuliuojančias sankryžas. Atskirose rubrikose bandau supažindinti su tradiciniais amatais, vietiniais patiekalais, o kai kuriuos kultūros aspektus savita kalba atskleidžia ir nuotaikingas mano bendražygis - mėlynas megztas katinas Kicius.
Knyga skiriama tiek planuojantiems kelionę po Japoniją, tiek lankantiems aprašomus objektus, tiek norintiems pažinti tūkstantmete istorija alsuojantį kraštą ar trokštantiems nuskristi į šią šalį vaizduotės sparnais. Daug ir praktinių patarimų keliautojams.
Ši pirmoji mano kelionių žanro knyga, pasirodžiusi 2014 m., yra daugiau asmeninis dienoraštis apie Japoniją. Vėliau knyga buvo pakartotinai perleista 2015 ir 2017 m. Paskutinį kartą - su papildymais.
Remdamasis savo asmenine patirtimi su nostalgija ir humoru pasakoju apie savo gyvenimą dviejuose skirtinguose Japonijos miestuose: Tokijuje ir Kanadzavoje. Tai leidžia pristatyti nuostabų, įvairiapusį ir turtingą Japonijos kultūrinį paveldą, žmones, gyvenimo būdą. Tarp skyrių įterpiu lyriškas tekstines miniatiūras, inspiruotas japoniškos kultūros aspektų. Nemažą vietą užima ir maistas bei nuotaikingi japoniškų patiekalų aprašymai.
Oficialus knygos puslapis leidykloje.
Kviečiu skaityti autorinius straipsnius kelionių žurnale Keliauk.
2021 ruduo Zykas, Aurelijus. Sėdėdami prie tekančio vandens jie rašydavo poeziją. Keliauk, p. 90-95.
2020 pavasaris Zykas, Aurelijus. Sianas – Amžinosios ramybės miestas. Keliauk, p. 78-83.
2019 ruduo Zykas, Aurelijus. Kaiseki. Keliauk, p. 32-35.
2019 pavasaris Zykas, Aurelijus. Taši delek, Tibete. Keliauk, p. 78-83.
2018 žiema Zykas, Aurelijus. Pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė. Keliauk, p. 60-71.
2017 vasara Zykas, Aurelijus. Korėja: rytmečio gaivos, kimči ir adžiumų šalis. Keliauk, p. 52-57.
Antrojo pasaulinio karo metu tūkstančiams žydų pabėgėlių pavyko pabėgti nuo karo Europoje per Japoniją. Japonijos vicekonsulo Kaune Čiunės Sugiharos išduotos vizos yra žinomos kaip „Gyvybės vizos“.
Trečiasis mūsų komandos dokumentinis filmas buvo pristatytas 2021 m. nuotolinėje premjeroje, prie kurios jungėsi daugiau nei 300 žmonių visame pasaulyje.
Filmas pasakoja autentišką istoriją išgyvenusiųjų akimis, ir kviečia prisijungti prie didžiulės kelionės, kuri prasideda Lenkijoje, kerta skirtingus žemynus ir baigiasi Izraelyje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, JAV ir kitose naujose tėvynėse.
Tai - ne tik istorija apie Sugiharą. Tai - istorija apie daugybę žinomų ir neįvardytų didvyrių, kurie padarė šį kelią įmanomą, tarpusavyje sukurdami drąsos ir geros valios jungtis.
Sekdamas išgyvenusiųjų istorijas, filmas parodo, kad kiekviena grandis šioje ilgoje drąsos grandinėje buvo būtina.
Filmo kalba: anglų kalba su lietuviškais subtitrais.
Filmą kūrė Aurelijus Zykas, Kristijonas Jakubsonas ir Linas Didvalis remiant Toshiba International Foundation.
15 minučių trukmės dokumentinis filmas sukurtas 2021 m. Japonijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu visiems suprantama kalba trumpai pristato Čiunės Sugiharos Gyvybės vizų istoriją. Šis japonų diplomatas 1939-40 m. rezidavo Kaune (Lietuva). Išduodamas tranzitines vizas, jis išgelbėjo tūkstančius žydų pabėgėlių, kurie bandė ištrūkti iš karo siaubiamos Europos.
Filmas skirtas supažindinti su Sugiharos istorija ir tuos, kurie apie tai nieko nežino, tiek žinantiems šią istoriją. Dokumentiniame filme gausu autentiškos medžiagos - to laikmečio nuotraukų, video vaizdų, išgelbėtųjų pasisakymų ir pan. Istorija sujungia daugybę šalių ir skirtingus laikmečius.
Pagrindinė filmo kalba - anglų, yra subtitruotos versijos anglų, lietuvių, japonų, hebrajų ir prancūzų kalbomis.
Pirmasis mūsų komandos sukurtas dokumentinis filmas pirmą kartą parodytas 2018 m. balandžio 26 d.
Ėmėmės Kauno ryšių su Japonija temos, ją atskleisdami per keturias skirtingas asmenybes prieš Antrąjį pasaulinį karą tapusias tiltais tarp dviejų šalių. Tai – Jukičis Fukudzava, pirmasis japonas, paminėjęs ir aprašęs Kauną savo dienoraštyje, kuomet 1862 m. kartu su 36 japonų misija važiavo pro Lietuvą traukiniu ir čia trumpam išlipo pasivaikščioti. Pirmųjų lietuviškų knygelių apie Japoniją autorius Steponas Kairys 1905 m. buvo sužavėtas nedidelės tolimos valstybės, kuri sugebėjo nugalėti dešimteriopai didesnę Rusiją, ir kuri įkvėpė lietuvių ryžtą siekti savo nepriklausomybės. Net kelis kartus Japoniją aplankęs žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius 1929 m. ryžosi šią šalį iš Kauno pasiekti… motociklu. Ir galiausiai diplomatas Čiunė Sugihara 1940 m. abi tautas sujungė per savo žygdarbį.
Nors šie keturi žmonės niekuomet nebuvo susitikę, dirbo skirtingus darbus, ir netgi tam tikra prasme gyveno skirtingose epochose, jų visų keliai susikirto Kaune, kuris iki Antrojo pasaulinio karo buvo dviejų tautų santykių istorijos epicentru.
Bene didžiausias iššūkis kuriant buvo išlaikyti dvikalbystę, kad abi tautos, japonai ir lietuviai, susėdę galėtų žiūrėti filmą kartu.
Šiuo metu mūsų komandos kuriama svetainė Ritoja.lt, kurią paleisti ruošiamasi 2022 m. pavasarį, yra skirta pristatyti Japonijos ir Lietuvos tarpusavio ryšių istoriją ir dabartį. Projekto pavadinimas sudarytas iš trijų skiemenų, kurių Rito reiškia Lietuvą (japoniškai Ritoania), o Ja - Japoniją.
Dvidešimtyje skirtingų temų apžvelgiame dviejų šalių santykių pradžią, per istoriją kilusius įdomius atsitikimus, o taip pat dabartinius santykius, kurie skleidžiasi politikoje, kultūroje, švietime, sporte ir, žinoma, ekonomikoje. Visos temos yra gausiai iliustruotos, pavyzdžiais, nuotraukomis, schemomis, autentiškais dokumentais.
Šalies įvaizdžio valdymo praktikos sukelia daug dilemų, todėl turi tiek proponentų, tiek priešų. Ne išimtis čia yra ir Lietuva. Viena vertus, žiniasklaidoje piktinamasi, kad Lietuva užsienyje pristatoma kaip skurdi šalis ar Hanibalo Lekterio gimtinė, kita vertus, klausiama, ar tinkamai ir efektyviai panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, juos investuojant į tokias neapčiuopiamas ir racionaliai sunkiai paaiškinamas veiklas kaip kultūros diplomatija ar šalies prekės ženklas.
Juk šalies įvaizdis – tai beveik magiškas asociacijų ir simbolių debesis, tvyrantis neapčiuopiamos užsieniečių masės galvose. Ar galima teigti, kad jis galėtų lemti tokius racionaliai suskaičiuojamus dalykus kaip šalies ekonomika, turistų srautai ar žmonių gyvybė karuose?
Nauja yra ir knygos teorinė prieiga. XXI a. viešoji diplomatija nebegali būti tiriama izoliuotai nuo šalies ženklodaros. Dviejų teorinių mokyklų simbiozė jau egzistuoja valstybių praktikoje, tačiau bendra ir sisteminga mokslinė (teorinė) prieiga išlieka vienu svarbiausių šios srities iššūkių. Taigi knygos teorinė pozicija siekia suderinti šiuos skirtingus požiūrius ir rasti jų sąlyčio bei sankirtos taškus.
Pagrindinė šalis, kuria Autorius domisi ir kurios pavyzdžių daugiausia pateikia knygoje, yra Japonija. Ir ne tik todėl, kad su šia šalimi yra susijęs asmeniškai ir čia atlieka daugumą savo tyrimų. Jo manymu, kaip tik Japonijos šios srities laimėjimai galėtų padėti Lietuvai atsakant į tam tikrus klausimus, sprendžiant dilemas ar renkantis priemones.
Mano pažintis su Japonija prasidėjo nuo žodyno, ir ilgą laiką puoselėjau svajonę, kad kada nors atsiras išsamus lietuvių ir japonų kalbas sujungsiantis žodynas. Iki paleidimo žodžių duomenų bazę kūriau 12 metų, o laisvu metu vis dar pildau. Esu dėkingas daugybei žmonių, kurie prisidėjo prie įgyvendinimo: ambasadoriui A. Kudziui, Y. Kamijo ir kitiems.
Šis kūdikis šviesą išvydo 2016 m. vasario 25 d. kaip internetinė svetainė. Jį sudaro daugiau nei 80 tūkstančių įrašų, arba apie 3,5 milijonai simbolių. Jeigu jis būtų išspausdintas, prireiktų beveik dviejų tūkstančio puslapių. Gausi tekstinė medžiaga yra papildoma apie 500 iliustracijų bei daugiau nei 100 teminių lentelių, susisteminančių žodyno terminus, kurie apima kultūros, ekonomikos, politikos, teisės, gamtos ir kitų mokslų sritis.
Tikiu, kad žodynas gali būti naudingas tiek japonams, besimokantiems lietuvių kalbos, tiek lietuviams, kurie vartoja japonų kalbą. Kolegos L. Didvalio techninių sprendimų dėka ši svetainė veikia kaip lietuvių-japonų, japonų-lietuvių arba kiniškų rašmenų žodynas.
2011 m. apgintoje daktaro disertacijoje „Šalies įvaizdžio politika: Japonijos XXI a. viešosios diplomatijos patirtys“ analizuojami Japonijos viešosios diplomatijos ypatumai ir pokyčiai XX-XXI a. sandūroje ir identifikuojami veiksniai, turintys įtaką Japonijos įvaizdžio formavimo sėkmei.
Iškeliama darbo problema: kokiomis priemonėmis Japonijos vyriausybei pavyksta užtikrinti savo tarptautinio įvaizdžio sėkmę XXI a. pradžioje, ir kokie pagrindiniai iššūkiai jai kyla besikeičiančiame pasaulyje po Šaltojo karo. Disertacijoje savarankiškai sukonstruojama šalies įvaizdžio politikos struktūrinė-proceso schema, kurioje be tokių viešosios diplomatijos dėmenų kaip tikslai, objektas, subjektas, veiklos ir priemonės, didelis dėmesys skiriamas šalies įvaizdžio šaltinių veiksnio įtraukimui per enkapsuliavimo ir imanentinio trikampio mechanizmus.
Pritaikant šią schemą atrinktų vyriausybinių dokumentų ir ekspertų interviu duomenų analizei, yra ištiriama 2001-2009 m. laikotarpio Japonijos viešosios diplomatijos struktūra, identifikuojamos jos raidos tendencijos nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio, išryškinamos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės.
2012 m. ši disertacija apdovanota Lietuvos Mokslų akademijos kaip geriausia 2011 m. disertacija socialinių ir humanitarinių mokslų srityje.
Pirmasis mano sudarytas leidinys išleistas 2012 m. Tai - straipsnių rinkinys, kuriame pristatoma Rytų Azijos (Japonijos, Kinijos, Korėjos) studijų raida Lietuvoje, didžiausią dėmesį skiriant japonologijai. Dauguma rinkinyje pateikiamų pranešimų skaityti Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro 2011 m. lapkritį organizuotoje tarptautinėje konferencijoje "Japonologija bendrosios Lietuvos orientalistikos kontekste: istorija ir dabartis".
Straipsnių rinkinio rėmėjas - Japonijos fondas.
Leidėjas: Vytauto Didžiojo universitetas
ISBN 978-9955-12-761-1
